- krovikas
- krovìkas, -ė smob. (2) 1. KI109, BŽ469 darbininkas, kuris krauna (prekes), krovėjas: Jis buvo juodadarbis, krovikas rš. Krovikai krovė į laivą prekes rš. Krovikai nešė po didelį krovinį rš. 2. K, N kas krauna šieną ar javus: Vežimas apvirto ir su šienu, ir su krovikù Žvr. Krovìkas moka krauti žagus, bragus, stirtas J. Reikia lauke vežimas krauti, o krovikės nėra Snt. Turiu šiandien gerą krovìkę: tep gerai sukrauna vežimus, kad nėsyk nevirtau Šn. Dėl geros krovìkės visi varžosi Šn. \ krovikas; iškrovikas
Dictionary of the Lithuanian Language.